Mediacija – tai būdas išspręsti ginčą be teismo: neutralus mediatorius padeda šalims pačioms susitarti. Paaiškinu, kaip tai vyksta ir kodėl dažnai veikia geriau nei byla.
Žodį „mediacija“ Lietuvoje girdi vis daugiau žmonių – ypač nuo 2020 m., kai ji tapo privaloma šeimos ginčuose. Bet ką ji iš tikrųjų reiškia?
Trumpai
Mediacija – tai ginčo sprendimo procedūra, kurioje neutralus trečiasis asmuo – mediatorius – padeda šalims pačioms rasti sprendimą. Mediatorius nesprendžia, kas teisus, ir nieko neprimeta: jis veda pokalbį, padeda išgirsti vienas kitą ir pamatyti variantus, kurių ginčo įkarštyje nesimato.
Kuo ji skiriasi nuo teismo
- Sprendimą priimate jūs, o ne teisėjas.
- Greitis: dauguma ginčų išsprendžiama per 1–3 susitikimus, o ne per mėnesius ar metus.
- Kaina: valandinis įkainis, dalijamas per pusę; teisminė ir privalomoji mediacija – apmokamos valstybės.
- Konfidencialumas: viskas lieka tarp šalių; teismo procesas viešas.
- Santykiai: po mediacijos žmonės dažniausiai gali toliau bendrauti – po teismo retai.
Kaip vyksta
- pirmas pokalbis su mediatoriumi – ar mediacija apskritai tinka;
- kvietimas kitai šaliai;
- mediacijos sutartis – kaina, konfidencialumas, taisyklės;
- atskiri ir bendri susitikimai;
- susitarimas, kurį gali patvirtinti teismas.
Kada ji netinka
Kai kita šalis kategoriškai atsisako kalbėtis, kai reikia skubių teismo apsaugos priemonių (pavyzdžiui, dėl smurto) arba kai viena šalis nori ne susitarti, o laimėti bet kokia kaina. Sąžiningas mediatorius tai pasako iš karto – ir tada verta eiti į teismą.
Jei svarstote, ar mediacija tinka jūsų atvejui, paskambinkite – pirmas pokalbis nemokamas.